../ IS  
Śtgefiš gęšaskjal: Verklagsregla
Skjalnśmer: LSH-3285
Śtg.dags.: 01/11/2023
Śtgįfa: 7.0
3.05 Forgangsröšun innlagna į gjörgęsludeild og įkvöršun um lok gjörgęslumešferšar
    Hide details for Tilgangur og umfangTilgangur og umfang
    Aš lżsa ferli viš įkvöršun um forgangsröšun sjśklinga į gjörgęslu og įkvöršun um lok gjörgęslumešferšar. Verklagiš gildir tķmabundiš vegna alvarlegra įrstķšabundinna veirusżkinga. Gildistķmi skjals er einn mįnušur frį śtgįfu skjals og gildir um alla sjśklinga sem hugsanlega žurfa į gjörgęslumešferš aš halda.

    Tilgangur žessa skjals er aš gera heilbrigšisstarfsfólki grein fyrir ferli įkvaršanatöku varšandi gjörgęslumešferš. Žaš sé öllum skżrt hvernig žęr įkvaršanir eru teknar, hver taki žęr og beri įbyrgš į žeim.
    Gętt veršur vandlega aš sišferšilegum įlitamįlum og mannśšarsjónarmišum viš žessar erfišu įkvaršanir, sem og jafnręšisreglu ķ Stjórnarskrį Ķslands (65 gr)
    Hide details for Įbyrgš og eftirfylgniĮbyrgš og eftirfylgni
    Yfirlęknar gjörgęsludeilda Landspķtala bera įbyrgš į verklagi. Yfirlęknar bera įbyrgš į aš upplżsa starfsmenn og innleiša og stżra framkvęmd įsamt žvķ aš bregšast viš ef ķ ljós kemur aš žvķ hefur ekki veriš fylgt. Starfsmenn bera įbyrgš į žvķ aš fara eftir verklagi.
    Hide details for FramkvęmdFramkvęmd
    Almennt gildir aš lęknisfręšilegt mat į gagnsemi allrar gjörgęslumešferšar (s.s. öndunarvélamešferšar, ECMO, PRISMA) veršur aš liggja til grundvallar innlagnar į gjörgęslu.

    Svęfinga- og gjörgęslulęknar forgangsraša innlögnum į gjörgęsludeildir. Viš mat į žörf og gagnsemi gjörgęslumešferšar er tekiš tillit til:
    • Undirliggjandi sjśkdómsbyrši og hrumleika sjśklings
    • Alvarleika nśverandi įstands
    • Mats og įvinnings gjörgęslumešferšar
    • Getu deildar til aš veita mešferš
    Viš įkvöršunina er aš jafnaši haft samrįš viš ašra vakthafandi svęfinga- og gjörgęslulękna sjśkrahśssins, yfirlękna gjörgęsludeilda og įbyrgan sérfręšilękni sjśklings, auk žess framkvęmdastjóra lękninga eftir žvķ sem viš į.
    Sama mat fer fram į žvķ hvort rétt sé aš leggja nišur gjörgęslumešferš sem ekki er tališ aš skili višunandi įrangri.
    Eftirfarandi hópar sem bśa viš takmarkašar lķfslķkur verša ekki lagšir inn į gjörgęsludeildir
    • Einstaklingar meš endastigs illkynja sjśkdóma (óhįš aldri).
    • Einstaklingar meš ašra endastigs ólęknandi sjśkdóma (óhįš aldri).
    • Hrumir einstaklingar sem bśa heima, į hjśkrunarheimilum eša öšrum stofnunum (óhįš aldri).

    Svęfinga- og gjörgęslulęknar:
    • Meta hrumleika sjśklinga 65 įra og eldri meš hrumleikaskori ķ samrįši viš öldrunarlękni ef kostur er. Mišaš er viš fęrni sjśklings minnst tveimur vikum fyrir veikindi (sjį nešar). Nišurstöšur śr mati eru notašar til stušnings viš įkvöršun um mešferš en standa ekki einar og sér.
    • Įkveša innlögn, setja mešferšarmarkmiš og mešferšartakmarkanir og įkveša śtskrift allra sjśklinga. Įbyrgur lęknir sjśklings er upplżstur og hafšur meš ķ rįšum eins og hęgt er.
    • Įkveša hvenęr hętta į mešferš ķ kringumstęšum žar sem mešferš vęri aš jafnaši ekki endilega hętt.
      • Įkvöršun ręšst af kringumstęšum į hverjum tķma, žvķ meiri takmarkanir eftir žvķ sem ašföng verša minni.
      • Skrįšar eru sérstaklega allar takmarkandi įkvaršanir ķ sjśkraskrį.

    Hrumleikastig sjśklings m.t.t. gjörgęsluinnlagnar er metiš skv. CFS kvarša (Clinical Frailty Scale):
    • Sjśklingar ķ flokki 1-4 ęttu aš fį gjörgęslumešferš ef vilja žiggja hana.
    • Sjśklingar ķ flokki 5-6 verša metnir m.t.t žess hvort gjörgęslumešferš muni gagnast žeim.
    • Sjśklingar ķ flokki 7-9 ęttu ekki aš fį gjörgęslumešferš.

    Hrumleikaskor (Clinical Frailty Scale)
    Flokkur 1Ķ mjög góšu formiFólk sem hefur styrk, er virkt, orkumikiš og įhugasamt. Lķkleg til aš stunda lķkamsęfingar reglulega og eru mešal žeirra sem eru ķ besta lķkamlega formi į žeirra aldri.
    Flokkur 2Ķ góšu formiFólk sem ekki er meš nein virk sjśkdómseinkenni en eru ekki eins vel į sig komin og ķ flokki 1. Žau stunda lķkamsęfingar eša eru mjög virk stundum t.d. įrstķšabundiš.
    Flokkur 3Góš stjórn į eigin įstandiFólk meš sjśkdóma sem eru undir góšri stjórn, žó aš žau fįi sjśkdómseinkenni stöku sinnum. Žau eru oft ekki lķkamlega virk umfram žaš aš ganga reglulega.
    Flokkur 4Lifa meš mjög vęgum hrumleikaĮšur flokkašir sem „viškvęmir“, žessi flokkur einkennir byrjandi breytingu frį žvķ aš vera fullkomlega sjįlfstęšur. Einkenni draga śr virkni žó aš viškomandi žurfi ekki daglega ašstoš frį öšrum. Algeng kvörtun er aš vera oršin hęgfara og/eša vera žreyttur yfir daginn.
    Flokkur 5Lifa meš vęgum hrumleikaFólk sem greinilega er oršiš meira hęgfara og žarfnast ašstošar viš flóknari athafnir daglegs lķfs (IADL: fjįrmįl, feršir, erfiš heimilisverk). Dęmigert er aš vęgur hrumleiki takmarki meir og meir žaš aš versla og ganga einn śti, matartilbśning, lyfjatiltekt og jafnvel er geta til léttra heimilisverk byrjuš aš skeršast.
    Flokkur 6Lifa meš mišlungs hrumleikaFólk sem žarf ašstoš viš allt sem fer fram utandyra og viš heimilishald. Innandyra eiga žau oft erfitt meš stiga og žurfa ašstoš viš böšun og žurfa mögulega smįvęgilega ašstoš viš aš klęšast (įbendingar og einhver er til stašar).
    Flokkur 7Lifa meš miklum hrumleikaŽarf alla ašstoš viš persónulega umönnun, af hvaša įstęšu sem er (af lķkamlegri eša vitręnni įstęšu). Eru žó ekki talin ķ brįšri hęttu į aš deyja (innan 6 mįnaša).
    Flokkur 8Lifa meš mjög miklum hrumleikaŽarf alla ašstoš viš persónulega umönnun og er aš nįlgast lķfslok. Venjulega nęr fólk sér ekki eftir vęg veikindi.
    Flokkur 9Aš nįlgast lķfslokEr aš nįlgast lķfslok. Žessi flokkur į viš fólk sem er meš lķfslķkur sem eru < 6 mįnušir, en bżr aš öšru leyti ekki viš mikinn hrumleika (margir sem eru deyjandi geta enn stundaš lķkamsęfingar žar til skammt er til andlįts).

    Stašan į hrumleika sjśklinga meš heilabilun er oftast ķ samręmi viš stöšuna į heilabilunarsjśkdómi žess.

    Vęgur heilabilunarsjśkdómurAlgeng einkenni felast mešal annars ķ žvķ aš gleyma smįatrišum varšandi nżja atburši, žó aš munaš sé eftir atburšinum, endurtaka sömu spurningar/sögur og draga sig ķ hlé félagslega.
    Mišlungs heilabilunarsjśkdómurSkammtķmaminni er mjög skert, jafnvel žó aš fólk viršist muni lišna atburši ķ eigin lķfi. Fólk getur framkvęmt persónulega umönnun meš įbendingum.
    Mikill heilabilunarsjśkdómurFólk getur ekki framkvęmt persónulega umönnun įn ašstošar.
    Mjög mikill heilabilunarsjśkdómurFólk er oft rśmliggjandi. Margir geta ekki tjįš sig munnlega.
    Įkvöršun um lok gjörgęslumešferšar
    Eftirfarandi verklagi er fylgt viš įkvöršun um lok gjörgęslumešferšar:
    1. Dagleg skrįning ķ dagnótur um undirliggjandi vandamįl og framgang mešferšar.
      • Lķffęrabilanir til stašar - tilgreina žęr
      • Undirliggjandi sjśkdómar
      • Rökstušningur gjörgęslulęknis fyrir mati į horfum
    2. Skrįš er staša į gjörgęslu žegar nóta er gerš:
      • Fjöldi lausra plįssa mišaš viš mönnun
      • Fjöldi ķ öndunarvél, ECMO og blóšskilun
      • Fjöldi sem bķšur eftir mati eša innlögn į gjörgęslu
    3. Įkvöršun um takmörkun į mešferš er tekin sameiginlega af a.m.k. tveimur sérfręšilęknum į gjörgęsludeild og ķ samrįši viš hjśkrunarfręšinga sem sinna sjśkling.
    4. Įbyrgur sérfręšingur veriš upplżstur og hafšur meš ķ samrįši.
    5. Ašstandendur eru upplżstir um forsendur įkvöršunar og hafšir meš ķ samrįši.

    Įgreiningur
    Yfirlęknir eša annar skipašur ķ hans staš hefur endanlegt įkvöršunarvald ef įgreiningur er mešal gjörgęslulękna og gjörgęsluhjśkrunarfręšinga um innlögn, mešferšarmarkmiš, mešferšartakmörkun, lok mešferšar eša śtskrift. Yfirlęknar bera endanlega įbyrgš į įkvöršunum gagnvart öllum ašilum ķ samrįši viš framkvęmdastjóra lękninga.

    Višauki
    Til aš meta hrumleika sjśklings ķ tengslum viš hugsanlega gjörgęslumešferš er stušst viš Clinical Frailty Scale sem męlt er meš af National Institute of Health and Care Excellence ķ Bretlandi.
    Hrumleikaskor og flęširit frį NICE.pdfHrumleikaskor og flęširit frį NICE.pdf
    Hide details for HeimildirHeimildir
    1. Nice.org.uk (mars 2020). COVID-19 rapid guideline: critical care in adults. Sótt į vef 28.3.2020: https://www.nice.org.uk/guidance/ng159
    2. Rockwood, K., & Theou, O. (2020). Using the Clinical Frailty Scale in Allocating Scarce Health Care Resources. Canadian Geriatrics Journal, 23(3), 210.

    Ritstjórn

    Kristrśn Žórkelsdóttir
    Margrét Sjöfn Torp
    Kristinn Sigvaldason
    Sigurbergur Kįrason

    Samžykkjendur

    Kįri Hreinsson
    Tómas Žór Įgśstsson - tomasa

    Įbyrgšarmašur

    Sigurbergur Kįrason
    Kristinn Sigvaldason

    Śtgefandi

    Kristrśn Žórkelsdóttir

    Upp »


    Skjal fyrst lesiš žann 03/19/2020 hefur veriš lesiš 1641 sinnum